užželti

užžélti, ùžželia, užžė́lė 1. intr. MŽ, Sut, S.Dauk, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ75 želiant užaugti, sužaliuoti: Ažuželiu, stembiuosi, ing stiebą išaugu SD27. Neduosiu užužélt žolei Žl. Miškai tankūs užžė́lę, tai i uogų neliko Krž. Jaunos apušalės užžéls, i tie raudonikiai dygs End. Užžel̃s užžel̃s žalios girios ant to vieškelėlio (d.) Š(Zp). Užaugs ąžuolai, užžel̃s dobilai, n[e]atrasi kelelio pas tėvelį JD494. 2. intr., tr. MŽ, Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, ŽŪŽ75, KŽ apaugti, pasidaryti apdengtam augalijos: Ažuaugu, ažuželiu SD132. Užžels beržai kelelius, užries dobilai takelius B, PrLXVII26. Rūtos užžėlė kelią N. Užžė́lė laukai pušelėm Lb. Ažužė́lė, žolė kūpa iš dirvos Sug. Jų laukas baigia žužélt beržiukais Dbč. Piliakalnis toks buvo, bet tiktai medžiais yr užžė́lęs toks Sd. Ans (laukas) užejo mišku, užžė́lė Kv. Žolėm užžė́lė visur, baisu Vj. Žėlę ažužė́lę visur apie namus Dglš. Tėvų kapai užžė́lę Aln. Visur užžė́lusi užbuvusi, krūmėkšliai vieni Krš. Te paligonas, visi keliai takai užžė́lę Azr. Vaikystėje išmynioti takai užžėlė P.Trein. Takas į Jono Biliūno kapą niekuomet neužžels A.Vien. Ažužel̃s čia visa kas dirvonais, kai manęs nebus Klt. Užžė́lė takeliai, užlinko medeliai, nebipargrįšu (d.) Krš. Ažužel̃s visi mano keleliai žolele, kur ašiai vaikščiojau JT366. Užaugo girelės, užžėlė takeliai į matušės kiemelį, į rūtelių darželį StnD23. Užžel̃s takai berželiais, nepareisi namolio (d.) Mrj. O užžel̃s užžel̃s kojų takužėliai JV493. Ažužėlė tie laukeliai žaliais dobileliais TDrIV67(Švnč). Suspaudė mano šonelius lentelės, nuslėgėjo mano širdelę žemelė, užžėlė žalia žolele akelės LTR(Prng). Tas šaltinėlis žolele užžė́lė, o toj tavo mergužėlė už kito nuejo DrskD88. Ana, ant mano tėvelį užžėlė žolės takelį A.Strazd. Dirvos užžėlusios, pievos medžiais užaugusios S.Dauk. Laukas užžė́lė, užbuvo ir nieko nėra (kaimo neliko) Apt. Dėl manęs keliai usnimis užželtų M.Katil. | Ažužė́lė visi langai – jazminų krūmas Pl. ║ Brš apaugti stelbiant (kitus augalus): Bulbės užžė́lė daugi, sėdėjau bulbėsa mėnesį Drsk. Užželą̃ daržai, neravėsi, nėkas neaugs, nėko nebūs Krš. Užžė́lusi užžė́lusi, čia jau jokia bulbelė neužsikars Krš. Gal užžė́lė tie mėlenynai, nėko nebmatyti Rdn. Pieva užžė́lė karklais Ėr. ║ plaukais apaugti: Dabar aš jau barzda ažužė́liau Pnm. O tie plaukai karvei neužžė́lė, ta jau nebužžéls Trk. Tokiu razumu nedyvai, kad ir akys plaukais užželtų M.Katil. | Mat Valacku tik pakaušis užužė́lė, tuoj dukterį išvijo Slm. 3. intr. [i]paviršiui užsitraukti samanomis, dumblu, užakti: Ežeras jau benga užžélti Tl. Balos užžė́lusios: galì raičiotis – sausa Smln. Seniau tai buvo užžė́lus [Pyvesa], paskui pradėjo griovius kast Alz. Ažužė́lęs ežerėlis, tik vidury biškį, o teip liūnas Sld. Alierais, plūkščiais užžė́lus upė Drsk. Dabar tas upelis užžė́lęs, nėr maudyklių Brž. Ežeras yr buvęs, užžė́lė su kiminais, ano ten nebėr visai Yl. Užžė́lusi y[ra] [upė], ana eina vingių vingiais Akm. Taip ilgainiui ežerai visiškai užželia – tampa pelkėmis rš. Šiandien girėms išnykus, daugelis ir upių nuseko, daugumas ežerų suvisai užslinko ir užžėlė A1885,402. | Gal kokia boba jame būs užžė́lusi, kad vardas (Bobskendis) toks Krž. ║ tr. impers. užkimšti: Nepakvėpuoju – nosį užžė́lė Rs. ║ intr. užsikimšti: ^ Ar dantys užžėlė kaip varlės po švento Jono? LTR(Krž). Ar dantys buvo užžėlę, kad negalėjai pasakyti? Kltn. A snukis užžėlė, ka prašnekint nesiduodi LTR(Vdk). 3. intr. išsprogti: Nukris lapeliai, užžel̃s kiti, numirs močiutė, jau nebus kitos (d.) Bgt. Nukris lapeliai, užžel̃s ir kiti, numirs tėvelis, jau nebus kito JD535. 4. intr. būti nešvariam, užsiteršti: Šveičia [sienas], kai kokian kieme tai gražiai gyvena, o kur kokian kieme tai tenai ažrūkę, ažžė́lę te Kp. | prk.: Užužė́lę visi kraštai, visus ganyk ir ganyk (mokyk suaugusius vaikus) Sug. \ želti; apželti; atželti; įželti; išželti; nuželti; paželti; perželti; pieželti; praželti; priželti; suželti; užželti